Genų tyrimas atskleidžia, kokie vaistai tinkamiausi
Lrytas.lt
Straipsnis naujienų portale: https://sveikata.lrytas.lt/ligos-ir-gydymas/2017/10/19/news/genu-tyrimas-atskleidzia-kokie-vaistai-tinkamiausi-3074786/ .
Danutė Jonušienė
Genų tyrimas atskleidžia, kokie vaistai tinkamiausi
Liūdna, prislėgta sunkių minčių, trokštanti tik gulėti – taip neseniai atrodė buvusi ketvirtakursė Ieva. 22 metų studentė kasdien gerdavo po 8 tabletes, bet vaistai jai mažai padėjo. Dabar Ieva geria tik 2 tabletes per dieną ir yra neatpažįstamai pasikeitusi – tapo linksma, važinėja dviračiu, mokosi vairuoti, padeda ūkininkauti motinai Kaišiadorių rajone ir džiaugiasi gyvenimu. Ji planuoja pavasarį grįžti į Vytauto Didžiojo universitetą ir gauti diplomą.
Dabar Ieva geria tik 2 tabletes per dieną ir yra neatpažįstamai pasikeitusi – tapo linksma, važinėja dviračiu, mokosi vairuoti, padeda ūkininkauti motinai Kaišiadorių rajone ir džiaugiasi gyvenimu. Ji planuoja pavasarį grįžti į Vytauto Didžiojo universitetą ir gauti diplomą.
Motina tikino, kad lūžis dukters Ievos gyvenime įvyko atlikus farmakogenetinį DNR vaistų toleravimo tyrimą ir iš esmės pakoregavus gydymą bei medikamentų dozes.
Pirmieji įtarimai, kad Ievai kažkas negerai, motiną aplankė, kai dukra išvyko studijuoti į Kauną. Vienkiemyje augusiai studentei sunkiai sekėsi pritapti mieste. Ji daug jėgų skyrė mokslams, neturėjo laiko susirasti draugų, jautėsi vieniša, prastai miegojo.
Ieva mokėsi labai gerai, gavo stipendiją, bet nebuvo laiminga, dažnai verkdavo. Dar prasčiau ji pasijuto, kai prieš pusantrų metų mirė tėvas.
„Dukra gyveno viena, bet jai atrodydavo, kad kambaryje yra dar kažkas. Ji skųsdavosi, kad labai pavargo, gyvenimas neturi prasmės“, – pasakojo tuomet jau sunkiai sirgusios studentės motina.
Šiemet vasarį Ieva atsidūrė Krizių centre ir čia praleido 10 dienų. Grįžusi namo jautėsi prastai, atrodė kaip apsvaigusi nuo vaistų, jos būklė motinai kėlė nerimą. Aptikusi dukters parašytą atsisveikinimo laišką motina iškvietė greitosios pagalbos medikus.
Depresija su psichoze – tokia diagnozė buvo nustatyta Ievai, ir ji buvo ilgam paguldyta į ligoninę. Studentei dėl psichikos ligos teko atidėti studijas.
Tačiau išleista iš ligoninės namo ji geriau nepasijuto, todėl turėjo toliau lankytis pas gydytojus. Kadangi Ieva negalėjo studijuoti, prasidėjo jos vizitai į Darbo biržą.
Jie tapo lemtingi, mat čia Ieva sutiko psichologę, patarusią išbandyti naują tyrimą ir sužinoti, kokie psichotropiniai vaistai galėtų jai iš tiesų padėti.
Kauno teritorinės darbo biržos psichologė Vida Grašiuvienė pastebėjo, kad praėjus keliems mėnesiams nuo gydymo pradžios Ievos būklė negerėja.
Psichologė suprato, kad parinkti gydymą psichotropiniais vaistais sudėtinga, mat tik mažą dalį pacientų jie veikia „pagal vadovėlį“.
Kur kas dažniau gydytojai ieško tinkamo vaistų derinio bandydami ir atmesdami įvairius variantus. Tokie bandymai dažnai trunka kelerius metus, o paciento būklė per tą laiką gali taip suprastėti, kad jis nebegalės grįžti į darbą.
Medicinos mokslo pasiekimais besidominti psichologė žino, kad vaistai veikia skirtingai dėl kiekvienam žmogui būdingų vis kitų genetinių DNR savybių. Vida taip pat girdėjo apie Lietuvoje jau atliekamus tyrimus, padedančius parinkti tinkamiausius vaistus pagal žmogaus DNR.
Tokia informacija prieinama svetainėje Genotipas.lt, kur rašoma, kad gydytojui yra pateikiama ataskaita, kurioje nurodomos pacientui tinkamos medikamentų veikliosios medžiagos, efektyviausias jų dozavimas, tarpusavio sąveika su kitais vartojamais vaistais.
Paklausiusi V.Grašiuvienės patarimo Ievos motina kreipėsi pagalbos į Genotipas.lt komandą. Moteris sužinojo, kur galima atlikti Ievos kraujo tyrimą, ir gavo farmakogenetinio vaistų toleravimo DNR tyrimo ataskaitą.
Pagal šią ataskaitą Ievai gydymą skyrė ją prižiūrinti psichiatrė, Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus Depresijų gydymo skyriaus vedėja Dalia Gudeikienė.
Atlikus DNR tyrimą Ievai buvo pakeistas antidepresantas, o kiti medikamentai atitiko farmakogenetinio tyrimo rekomendacijas. Jos būklė pagerėjo. Dabar Ieva atrodo kaip kitas žmogus.
Psichiatrai skiria vaistus remdamiesi mokslinėmis teorinėmis rekomendacijomis, bet tai nėra individualu.
Tuo metu farmakogenetinis tyrimas rodo tiksliai, kokie vaistai gerai toleruojami organizme, o kokie – ne.
„Tai – faktais pagrįstas žinojimas. Priešingu atveju nebūčiau patarusi Ievai atlikti šio tyrimo“, – tvirtino psichologė V.Grašiuvienė.
Ievą gydanti gydytoja D.Gudeikienė pritarė – farmakogenetinis DNR tyrimas padeda išvengti klaidų ir skirti iš karto žmogui tinkantį gydymą. Psichiatrijoje tai labai svarbu.
„Kuo anksčiau atrandame teisingą gydymo algoritmą, tuo didesnė tikimybė, kad tai atitolins atkrytį, o pacientas išmoks kontroliuoti savo ligą ir nepraras savo socialinio gyvenimo“, – aiškino Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus Depresijų gydymo skyriaus vedėja D.Gudeikienė.
Vaistai pacientus veikia nevienodai dėl skirtingų genų mutacijų – pokyčių konkretaus žmogaus DNR grandinėje.
„Šie DNR pokyčiai nulemia skirtingą organizmo gebėjimą pasisavinti vaistus, kai kuriems žmonėms vaistai kelia didelį šalutinį poveikį, yra toksiški arba visai neveikia“, – pasakojo gydytoja D.Gudeikienė.
DNR tyrimas gydytojui leidžia parinkti ir tikslesnius vaistus, jų derinius, ir tikslesnes vaistų dozes. Lietuvoje farmakogenetinis DNR vaistų toleravimo tyrimas kol kas nėra kompensuojamas Valstybinės ligonių kasos, pacientai moka už jį patys.
Tuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose, kai kuriose Europos šalyse šis tyrimas jau tapo įprastas – automatiškai skiriamas pacientams, sergantiems šizofrenija ir kitomis sunkiomis psichikos ligomis.
Gydytojos D.Gudeikienės nuomone, šį tyrimą ypač svarbu skirti tik diagnozavus psichikos ligą – nuo pat pradžių skiriamas tinkamas medikamentinis gydymas gali nulemti sėkmingą sergančiojo psichikos liga ateitį.
Taip pat labai svarbu skirti šį tyrimą, kai nesiseka medikamentinis gydymas, kai pastebimas atsparumas vaistams. Psichiatrė D.Gudeikienė neabejoja, kad ateityje šis tyrimas taps prieinamas kiekvienam sunkia psichikos liga susirgusiam žmogui.
Gydymo sėkmė priklauso ir nuo genų pokyčių
Mokslininkai nustatė, kad vos 8 procentai žmonių neturi genų pakitimų ir gali būti gydomi standartiškai.
Maždaug 42 procentai gyventojų turi bent vieno geno mutacijų, o 50 procentų – dviejų arba trijų genų pakitimus. Skiriant vaistus reikia atsižvelgti į šių genų mutacijų poveikį paciento kepenų veiklai.
Remiantis farmakogenetiniu vaistų toleravimo tyrimu galima tiksliau skirti ir dozuoti 80 vaistų. Šis tyrimas taikomas ne tik parenkant psichotropinius vaistus, bet ir skiriant individualizuotą gydymą nuo kardiologinių, onkologinių ligų, taip pat malšinant skausmą.
